Kaip genai veikia mūsų medžiagų apykaitą?

„Mano tokia medžiagų apykaita...“ – dažnai sako žmonės, praradę viltį atsikratyti papildomų kilogramų. Ir jie teisūs. Tačiau medžiagų apykaitos ypatumai nėra nuosprendis ir nereiškia, kad numesti svorio neįmanoma, tačiau tai reikia daryti sumaniau ir efektyviau. Kaip genetinis tyrimas gali padėti koreguoti svorį? Kristīne Sekace, sertifikuota „GenEra“ genetikos laboratorijos mitybos specialistė, aiškina DNR tyrimo svarbą mitybai ir fizinei veiklai.

GENAI VEIKIA VISKĄ

Mityba ir fizinis aktyvumas turi įtakos ne tik mūsų išvaizdai, bet ir sveikatai. Štai kodėl genetinio tyrimo rezultatai dažnai būna pirmasis įspėjimas apie 2 tipo diabetą ir kitas ligas, kurios gali pradėti vystytis, jei žmogus nekeis savo gyvenimo būdo. Yra keletas genų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, derinių, kurie rodo pavojų sveikatai. Išoriškai šią riziką dažnai nurodo aiškiai pastebimi papildomi kilogramai. Tačiau pavojų kelia ir vidaus organus supantys visceraliniai riebalai bei didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis, apie kurį daugelis net nežino. Tačiau dauguma žmonių, nusprendusių atlikti mitybos DNR tyrimą, pirmiausia nori numesti svorio. Daugelis jų būna išbandę beveik viską, bet rezultatai buvo trumpalaikiai, nes genai daro savo įtaką. Kokie yra šie svarbūs genai, susiję su svorio reguliavimu?

KAIP GENAI REGULIUOJA MEDŽIAGŲ APYKAITĄ?

Yra genų, kurių poveikis medžiagų apykaitos procesams tyrinėjamas jau seniai, įrodymų yra daug ir jų patikimumas labai didelis. Kita vertus, daugelio genų įtaka, kurią galima nustatyti atliekant DNR tyrimus įvairiose vietose, yra dar tik tyrinėjama. „GenEra“ genetikos laboratorijos siūlomas mitybos ir fizinio aktyvumo DNR tyrimas nustato tik tuos genus, kurių poveikis medžiagų apykaitos procesams yra moksliškai įrodytas. Daugiau informacijos apie genų įtaką tam, kokia mityba tinka kiekvienam žmogui, pasirodė maždaug prieš 10 metų. Šiuo metu jau žinome pakankamai, kad galėtume teigti, jog identifikuojame svarbiausius medžiagų apykaitą veikiančius genus ir tiksliai nustatome jų poveikį“, – sako Kristīne Sekace.

Nebūtina įsiminti genų pavadinimų, svarbiausia tai, kad kiekvienas iš jų turi tam tikrą vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose, kurio mes negalime pakeisti, tačiau galime į tai atsižvelgti ir koreguoti savo mitybą bei fizinį aktyvumą.

SKIRTINGI ĮVAIRIŲ GENŲ VAIDMENYS

• Lemia mitybos įpročius. Kai kurie genai, aptikti atliekant mitybos DNR tyrimą, turi įtakos tam, kiek ir kaip žmogus valgo. Pavyzdžiui, FTO genas dalyvauja procese, kai sutrinka sotumo pojūtis, todėl žmogus valgo vis daugiau ir dažniau, renkasi greitus užkandžius. Sužinojus, kad turimas yra toks genas, rekomenduojama kiekvieną valgymą planuoti nepasiduodant minčiai, kad norisi valgyti visą laiką, reikia valgyti lėtai, rinktis didelio intensyvumo fizinę veiklą.
• Dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje. Pavyzdžiui, PPARG geno rizikos variantas rodo, kad yra sulėtėjusi bazinė medžiagų apykaita, todėl jei su maistu gaunamos energijos kiekis neatitinka organizmo galimybių ją suvartoti, pradeda kauptis riebalinės ląstelės. Atsiranda antsvoris, kurio atsikratyti sunkiau nei kitiems. Tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems PPARG geno rizikos variantą, būdingas tiesioginis ryšys tarp didesnio kūno masės indekso ir riebalų kiekio maiste. Todėl reikėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekį. Be to, šiems žmonėms kyla didesnė rizika susirgti 2 tipo diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei žmogus kasdien valgo saldumynus ir geria vaisių sultis, problemų kils ne tik dėl antsvorio, todėl reikėtų mažinti ir suvartojamų angliavandenių kiekį. Tai, kad reikėtų sumažinti bendrą riebalų, ypač sočiųjų riebalų, kiekį maiste, rodo ir FABP2 geno rizikos variantas. Jį nustačius, reikia atsižvelgti ir į bendrojo cholesterolio kiekio didėjimo kraujyje tendenciją, ir ypač į mažo tankio lipoproteinų, arba „blogojo“ cholesterolio, pokyčius. Medžiagų apykaitos procesuose dalyvauja ADRB genų variantai ir kt.
• Dalyvauja baltymų apykaitoje. Mitybos DNR tyrimas neaptinka genų, kurie tiesiogiai veikia baltymų apykaitą. Rekomenduojamas jų santykis mityboje nustatomas išsiaiškinus angliavandenių ir riebalų santykį, arba apskaičiavus reikiamą baltymų kiekį kilogramui kūno masės.
• Lemia laktozės netoleravimą. Daugeliui tai sukelia diskomfortą pavalgius, todėl šis specifinis DNR tyrimas įtraukiamas į mitybos tyrimą. Nustačius šią geno mutaciją, mitybos specialistas rekomenduos rinktis produktus be laktozės arba mažinti laktozės kiekį maiste.

KĄ VALGYTI GAVUS REZULTATUS?

Labai retai žmogus turi tik vieną „blogą“ geną, kurio poveikis reikalauja dėmesio. Genų įtaką medžiagų apykaitai turi įvertinti specialistas, kuris pateikia individualias svorio mažinimo ir rizikos sveikatai prevencijos rekomendacijas. Rekomendacijos dėl mitybos ir fizinio aktyvumo pateikiamos „GenEra“ genetikos laboratorijos individualizuoto genetinio tyrimo ataskaitoje, kuri parengiama raštu, su lengvai suprantamais paaiškinimais.

Individualios mitybos rekomendacijos yra tikslios: kiek procentų angliavandenių, baltymų ir riebalų žmogus turi suvartoti, koks kalorijų skaičius reikalingas kasdien. Jis nurodomas porcijomis, kad būtų lengviau suprasti, ką ir kiek valgyti.

SVORIO MAŽINIMAS
 

DNR mitybos tyrimas – tai pagalbinė priemonė ir ilgalaikių rezultatų bei geros sveikatos vadovas, parodantis, koks turi būti valgiaraštis, norint gerai jaustis ir atsikratyti nereikalingų kilogramų. Bet, žinoma, jei žmogus nekeičia savo mitybos ir judėjimo įpročių, vien tyrimo atlikimas nepadės.

Žmogus, kuriam sunku numesti svorio, greičiausiai turės labai stengtis, kad pasiektų rezultatą, nes kartais medžiagų apykaitos genai rodo, jog norint numesti ar išlaikyti normalų svorį, reikia didelio fizinio aktyvumo. Tada žmonės patys supranta savo priežastį – per mažas fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, jau minėtas PPARG geno rizikos variantas lemia, kad priešingu atveju antsvoris gali atsirasti labai greitai, greičiau nei kitiems, kurie valgo panašiai. Tačiau kai kuriems žmonėms ir nedideli mitybos pokyčiai gali duoti norimų rezultatų ir, nors ir rekomenduojamas, tačiau fizinis aktyvumas nebus lemiamas. Tyrimo rezultatai taip pat parodo, ar geriau vidutinio sunkumo aerobiniai pratimai, ar didelio intensyvumo treniruotės, kokia turi būti jų trukmė ir dažnis. Tereikia save motyvuoti ir laikytis rekomendacijų, tuomet rezultatai neabejotinai bus.